Nematoma, bet tikra: fibromialgija ir lėtinis nuovargio sindromas
Nors situacija pradeda keistis į gerąją pusę, moterų sveikatos nusiskundimai, tokie kaip skausmas ar nuovargis, vis dar per dažnai menkinami ar net išjuokiami. Nepriklausomai nuo visuomenės nuomonės, šie jausmai neturi tapti kasdienio gyvenimo dalimi. Dvi lėtinės būklės, kurios dažnai slypi už užsitęsusio skausmo ir nuovargio, kai kitų ligų nėra, yra fibromialgija bei lėtinis nuovargio sindromas.
Tai yra dvi skirtingos būklės, nors jos kartais pasireiškia tuo pačiu metu. Fibromialgijai būdingas viso kūno, nepaaiškinamas skausmas, tuo tarpu lėtinio nuovargio sindromas, kaip sako pavadinimas, pasireiškia pernelyg dideliu nuovargiu. Šios būklės panašios tuo, kad abi yra sunkiai identifikuojamos – jų simptomai neaiškūs, trunka ilgai ir neturi aiškios priežasties, o dažniau diagnozuojamos moterims nei vyrams.
Skausmas ir nuovargis – labai dažni simptomai, lydintys daugelį sveikatos sutrikimų, nuo įtampos iki gyvybei pavojingo vėžio. Kai simptomai tampa lėtiniai, skausmo impulsai išlieka kūne net ir po to, kai fizinė trauma jau išgyta. Tačiau tai nereiškia, kad „viskas tik jūsų galvoje“.
Šiandien tiek šiuolaikinė medicina, tiek holistiniai specialistai supranta, kad iš pirmo žvilgsnio menki simptomai gali būti labai sudėtingi. Jei jie trunka ilgai ir trukdo kasdieniam gyvenimui, nėra jokio „tik“ skausmo ar „tik“ nuovargio. O prasta savijauta tikrai nėra „neišvengiama moters dalia“. Per dažnai tokie simptomai nurašomi PMS ar lieka neištirti.
Esame aprašiusios įvairias skausmo ir nuovargio rūšis bei įvairias būkles, kurios gali tai sukelti. Diskomfortas – tai būdas jūsų kūnui pasakyti, kad kažkas negerai ir reikia spręsti šią problemą, kad vėl jaustumėtės gerai.
Susiduriant su lėtiniu skausmu ir/ar nuovargiu, kraujotyrimas yra būtinas. Rezultatai padės nustatyti, kokius kitus tyrimus verta atlikti, siekiant atmesti kitas ligas ir išorinius veiksnius. Jei ilgainiui priežastis nepaaiškėja, kai kurie gydytojai simptomus gali atmesti. Tačiau jei ir toliau jaučiate varginančius pojūčius – kad ir kaip jie atrodytų neapibrėžti – nenustokite ieškoti kitų priežasčių ir geresnės gyvenimo kokybės.
Tiek fibromialgija, tiek lėtinis nuovargio sindromas yra gana neseniai atrastos būklės. Lėtinis nuovargio sindromas aprašytas tik 9-ojo dešimtmečio pabaigoje, o fibromialgija – 10-ajame. Abi jos vis dar kelia diskusijų, o gydytojai nesutaria nei dėl jų apibrėžimo, nei net dėl pačios egzistavimo. Nepaisant to, ilgalaikis skausmas ir nuovargis žaloja žmogaus savijautą. Geros naujienos – pacientės nurodomi simptomai dabar laikomi svarbia informacija, kas anksčiau nebuvo įprasta. Nebepakanka vien teigiamų ar neaiškių tyrimų rezultatų, kad būtų galima ignoruoti pacienčių patirtį.
Fibromialgija
Fibromialgija, arba fibromialgijos sindromas (FMS), yra dažna būklė, kai pacientė patiria lėtinį išplitusį kūno skausmą, miglotumą galvoje, prastą miegą ir bendrą išsekimą be aiškios priežasties. Manoma, jog fibromialgiją turi 2–4% pasaulio gyventojų.
Dažniausiai pasitaikantys fibromialgijos simptomai:
- Išplitęs, neapibrėžtos lokalizacijos kūno skausmas
- Raumenų sustingimas
- Negaivinantis miegas, išsekimas
- Kognityviniai sunkumai
- Depresija
- Galvos skausmai
- Raumenų spazmai
- Padidėjęs jautrumas šalčiui ir karščiui
Skausmas laikomas išplitusiu, kai jaučiamas kairėje ir dešinėje kūno pusėse bei viršutinėje ir apatinėje kūno dalyse. „Lėtinis išplitęs skausmas“ kartais vartojamas kaip fibromialgijos sinonimas. Decyduojamų diagnostinių tyrimų, kurie aiškiai identifikuotų fibromialgiją, nėra – simptomai persidengia su kitomis ligomis. Fibromialgija diagnozuojama tik tuomet, kai pacientė ilgą laiką patiria keletą aukščiau išvardytų simptomų.
Pagrindinės fibromialgijos priežastys siejamos su genetiniais veiksniais, o ligą gali sukelti tam tikri aplinkos ar psichologiniai trigeriai, tarp jų:
- Infekcijos
- Psichologinė trauma – traumuojanti patirtis
- Fizinė trauma, virtusi lėtiniu skausmu
- Lėtinis stresas
- Gyvensenos rizikos veiksniai, tokie kaip rūkymas, nutukimas ir kt.
Jei žmogus yra genetiškai linkęs į fibromialgiją ir patyrė nepakankamai gydytą sveikatos sutrikimą, liga gali išsivystyti. Manoma, jog fibromialgija sergančios pacientės apskritai jautresnės skausmams, o jų neuromediatoriai „nukreipti“ stipresniam skausmo pojūčiui.
Fibromialgija – tikra, sunkią fizinę ir psichinę savijautą gadinanti liga. Su ja dažnai pasireiškiantis „protinis rūkas“ (angl. fibrofog) gali būti toks pats žalingas gyvenimo kokybei kaip ir patys skausmai.
Fibromialgijos gydymas
Kadangi ligos mechanizmai nėra aiškūs, šiuo metu galima gydyti tik simptomus. Kaip ir daugeliui lėtinių ligų, veiksmingo vaisto nuo fibromialgijos nėra, tačiau įvairių simptomų valdymas ir bendra sveikata gali padėti veiksmingai pagerinti savijautą.
Ką gali pasiūlyti fibromialgijos gydymas:
- Be recepto parduodami skausmą malšinantys vaistai (ibuprofenas, paracetamolis, naproksenas ir kt.), mažinantys skausmą ir uždegimą
- Antidepresantai – mažina protinį miglumą, gerina miegą
- Kognityvinė elgesio terapija ar kita psichoterapijos forma, kuri padeda išmokti gyventi su šia būkle
Lėtinis nuovargio sindromas
Kaip ir fibromialgija, lėtinis nuovargio sindromas egzistuoja „pilkojoje zonoje“. Jei pacientė mažiausiai šešis mėnesius jaučia stiprų nuovargį, kuris trukdo fizinei ir psichinei veiklai bei nepraeina nuo poilsio, gali būti diagnozuojamas LNS.
Kiti šios būklės pavadinimai: mialginis encefalomielitas (ME) ir sisteminės fizinės įtampos netoleravimo liga (SEID). Lėtiniam nuovargio sindromui būdinga:
- Ilgai trunkantis nuovargis, nepraeina netgi po miego ar poilsio
- Kognityviniai sunkumai
- Įvairūs miego sutrikimai
- Svaigulys
- Širdies permušimai
Miego sutrikimai ir nuolatinis nuovargis gali būti įvairių vidinių ar išorinių aplinkybių pasekmė – beveik kiekvienas sveikatos sutrikimas sukels nuovargį. Tam įtakos turi įtemptas grafikas, net nesvarbios smulkmenos, pavyzdžiui, netinkamas čiužinys/pagalvė ar knarkiantis partneris.
Tačiau jei moteris patiria stiprų nuovargį ilgiau nei pusę metų ir, nors miega 7–8 valandas, kitų ligų tyrimai nerodo, ji gali sirgti šiuo metu atpažįstamu lėtiniu nuovargio sindromu.
LNS neturi aiškios priežasties. Jis gali prasidėti po traumos, infekcijos ar psichologinio sukrėtimo arba be aiškios priežasties. Manoma, jog sergančios LNS genetiškai linkusios blogiau pakęsti miego stoką ir greičiau išsekinti savo rezervus.
Jeigu jums diagnozuotas LNS arba jaučiate ilgalaikio išsekimo simptomus, žiūrėkite į nuovargį kaip į priklausomybės objektą – net menkas kiekis jau per daug. Nespauskite savęs.
Lėtinio nuovargio sindromo gydymas
Lėtiniam nuovargio sindromui gydyti galimybių dar mažiau nei fibromialgijai. Nuovargis – viską apimantis simptomas: nuo jo priklauso visa kasdienė veikla, o miegoti turime kasdien. Daugumai mūsų sunku nuolat užtikrinti idealią, gaivinančią miego kokybę, ypač kai kasdieniai ir šeimos reikalai reikalauja dėmesio ir energijos netikėtais laikais.
Nuosekliai laikykitės rutinų stresui mažinti. Susikurkite sau sveikiausią įmanomą grafiką ir jo laikykitės.
Rūpinkitės kūnu. Gerkite pakankamai vandens, rinkitės sveiką, maistingą maistą. Venkit kofeino, alkoholio ir uždegimą skatinančių produktų, gadinančių miegą. Palengvinkite kasdienybę suplanuodamos apsipirkimą ir maisto gamybą – taip lengviau užtikrinsite poreikius.
Prašykite gydytojos skirti skausmą/nerimą mažinančius vaistus nuo migrenų ar kitų sutrikusio miego sukeltų simptomų, dažnai pasitaikančių sergant lėtiniu nuovargio sindromu.
Gyvenkite aktyvų, sveiką gyvenimą. Tačiau, jei patiriate lėtinį nuovargio sindromą, atsižvelkite į savo asmeninę ribą – kiek fizinės ir protinės veiklos galite pakelti šiuo metu. Persistengimas gali tik pabloginti būklę ar ją atnaujinti.
Gyvenimas su lėtine būkle
Abiejų ligų simptomus galima efektyviai valdyti, tačiau tam reikia pastangų. Gyvenimą dar apsunkina tai, kad ši kova dažnai lieka nematoma aplinkiniams.
Gyvendama su neišgydoma būkle gali prisitaikyti ir tęsti įprastą gyvenimą, bet tai nebūtinai tampa lengviau. Kai kurioms moterims – taip, kitoms – ne visada.
Iš moterų tradiciškai tikimasi pakelti skausmą ir nuovargį dėl mėnesinių, vaikų auginimo ar namų ruošos (be to, dažnai dar ir dirbant). Tam tikra dalimi šios problemos neišvengiamos, tačiau ne tiek, kad tektų kentėti 24/7. Kiekviena iš mūsų nusipelno būti išgirsta ir kad mūsų simptomai būtų vertinami rimtai.
Imkitės pokyčių po vieną žingsnį. Sekite savo simptomus, kad geriau suprastumėte būklę ir savo kūno reakcijas. Pradėkite nuo mažų gyvenimo būdo pokyčių, kurie pagerintų savijautą ar suteiktų palengvėjimą. Pasitikėkite savo kūno siunčiama informacija ir gerbkite jo poreikius – tada būsite stipresnė prieš dabartinius ar būsimus iššūkius.
Galite sekti savo menstruacijų ciklą su WomanLog. Atsisiųskite WomanLog dabar:
