Insulinas ir hormonų svyravimai menstruacijų cikle
Ar kelios dienos prieš mėnesines padidėja noras užkandžiauti? Ar vos po kelių valandų po valgymo jaučiatės alkana? O gal dažniausiai jaučiatės piktai išalkusi? Visi šie simptomai gali būti paaiškinami susilpnėjusiu jautrumu insulinui prieš prasidedant mėnesinėms. Šiame straipsnyje aptarsime insulino lygio ir menstruacijų ciklo ryšį.
Jei esi patyrusi menstruacijas, žinai, kad jos sukelia daug įvairių simptomų. Skirtingai nei reklamuose vaizduojamos laimingos moterys su baltomis kelnėmis, daugeliui menstruojančių žmonių šis laikotarpis toli gražu nėra džiaugsmingas. Nuo pilvo pūtimo, nuovargio ir galvos miglos iki stiprių spazmų bei žarnyno sutrikimų — menstruacijos stipriai paveikia tavo sveikatą. Visai neseniai mokslininkai pradėjo išsamiau tirti, kaip menstruacijų ciklas veikia moterų jautrumą insulinui ir kokia yra tarpusavio sąsaja.
Kas yra jautrumas insulinui?
Jūsų kasa gamina hormoną, vadinamą insulinu. Jis perneša gliukozę į visas jūsų organizmo ląsteles, suteikdamas energijos. Tačiau šis svarbus hormonas daro ne tik tai. Jis taip pat reguliuoja sotumo signalus, medžiagų apykaitą, cukraus kiekį kraujyje ir net smegenų funkciją.
Jautrumas insulinui reiškia, kaip jautrios jūsų ląstelės yra šiam hormonui. Kai jautrumas didelis, insulinas gali efektyviau pernešti gliukozę, ji greičiau ir stabiliau paverčiama energija. Kai jautrumas insulinui didelis, po valgymo jaučiatės soti, energinga, aiškiai mąstanti, o tarp valgymų galite išbūti ilgiau.
Sumažėjus jautrumui insulinui, ląstelės nebeefektyviai pasisavina gliukozę, todėl jos daugiau lieka kraujyje. Ilgainiui tai gali lemti insulino rezistenciją — organizmui tenka gaminti daugiau insulino, kad pasiektų tą patį efektą kraujyje.
Kai jautrumas insulinui silpnėja, galite nuolat jaustis alkana ir norėti saldaus ar kaloringo maisto. Taip organizmas bando kompensuoti trūkstamą energiją. Be to, gali varginti nuovargis, sunku susikaupti ar aiškiai mąstyti. Smegenys yra vienas daugiausiai energijos reikalaujančių organų ir labai priklauso nuo gliukozės.
Nes ląstelės neįsisavina gliukozės, kraujyje išlieka padidėjęs cukraus lygis. Ši būsena, vadinama hiperglikemija, ilgainiui gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus. Nekontroliuojant, tai gali baigtis 2 tipo diabetu.
Kaip kinta insulino jautrumas menstruacijų ciklo metu?
Ilgą laiką dauguma tyrimų apie insulino lygio reakciją į tam tikrus veiksnius buvo atliekama su vyrais — kaip ir dauguma medicinos tyrimų. Taigi, kai nauji tyrimai parodė, kad menstruacijų ciklas taip pat veikia insulino lygį, daugeliui moterų tai neturėjo būti staigmena. Tačiau ši informacija labai svarbi suprantant mūsų medžiagų apykaitą ir padedant sergančioms 1 ar 2 tipo diabetu geriau valdyti savo būklę ir sveikai gyventi.
Tyrimas analizavo, kaip smegenys reaguoja į insuliną ir kaip keičiasi jų jautrumas per visą ciklą. Mokslininkai nustatė, kad folikulinėje fazėje, kai dar nevyksta ovuliacija, sveikos, lieknos moterys patiria didžiausią jautrumą insulinui. Manoma, kad taip yra todėl, kad organizmas kaupia energiją augančiai gimdos gleivinei ir ruošiasi ovuliacijai, ką koordinuoja smegenys. Ciklui pereinant į liuteininę fazę, jautrumas insulinui mažėja.
Tyrime padaryta išvada: „Periferinė insulino jautrumo kaita vyksta per visą menstruacijų ciklą — liuteininės fazės metu yra santykinė periferinė insulino rezistencija lyginant su folikuline faze. Mūsų rezultatai rodo, kad insulino jautrumo pokyčiai smegenyse gali būti viena iš to priežasčių. Nepavykusi insulino įtaka periferiniam jautrumui liuteinėje fazėje greičiausiai susijusi su santykine pagumburio insulino rezistencija šiame etape.“
Kaip jaučiasi sumažėjęs jautrumas insulinui ciklo pabaigoje?
Nors neseniai atlikti tyrimai atskleidė svarbius dalykus, jie buvo atlikti tik su keliomis moterimis ir įtraukė tik sveikas, neturinčias metabolinių ligų (tokių kaip 1 ar 2 tipo diabetas). Be to, jautrumas insulinui labai priklauso nuo gyvenimo būdo, genetikos, įpročių ir keičiasi laikui bėgant. Gali būti, kad net nepastebėsite šių nedidelių pokyčių per ciklą. Visgi jautrumo svyravimų pastebėjimas padeda geriau pažinti kūną ir kontroliuoti sveikatą sergant metabolinėmis ligomis.
Kai jautrumas insulinui mažas, galite patirti:
- Nuovargį ir energijos trūkumą, net jei miegate pakankamai. Taip nutinka, nes ląstelės neefektyviai naudoja gliukozę energijai gaminti.
- Padidėjusį apetitą ir norą užkandžiauti, ypač saldžiu ar daug angliavandenių turinčiu maistu.
- Svorio padidėjimą arba sunkumų jį numesti, ypač juosmens srityje.
- Galvos miglą, sunkumų susikaupti, atminties sutrikimus.
- Padidėjusį troškulį ir dažnesnį šlapinimąsi, nes insulino rezistencija didina cukraus kiekį kraujyje. Kai cukraus lygis aukštas, organizmas bando atsikratyti perteklinės gliukozės, ragindamas daugiau gerti ir šlapintis.
- Odos pokyčius, tokius kaip akantozė – tamsios, aksominės odos dėmės dažniausiai ties kaklu, pažastimis ar kirkšnimis.
- Padidėjusį kraujospūdį.
Ar sumažėjęs jautrumas insulinui gali sukelti 2 tipo diabetą?
Normalu, kad jautrumas insulinui svyruoja ne tik per ciklą, bet ir skirtingais gyvenimo laikotarpiais. Lėtinis stresas, sudėtingos situacijos, pavyzdžiui, silpnina gliukozės įsisavinimą — streso hormonai, tokie kaip kortizolis ar adrenalinas, slopina normalų insulino išsiskyrimą ir veikimą. Vis dėlto, padidėjęs insulino lygis dar nereiškia, kad išsivystys 2 tipo diabetas.
Tačiau, jei insulino rezistencija nėra kontroliuojama, ilgainiui išauga metabolinių ligų rizika.
Kai ląstelės neįsisavina gliukozės, daugiau jos ima cirkuliuoti kraujyje — kyla cukraus lygis kraujyje. Kasa, reaguodama į nuolat aukštą cukrų, išskiria dar daugiau insulino. Po kurio laiko kasa nebespėja gaminti reikalingo kiekio insulino.
Už insuliną atsakingos kasos beta ląstelės dėl nuolatinio darbo nusilpsta. Per daug apkrauta kasa gali pradėti gaminti nepakankamai insulino.
Kai insulino rezistencija bei beta ląstelių sutrikimai pasiekia tam tikrą ribą, prasideda 2 tipo cukrinis diabetas. Ši liga nuolat palaiko aukštą cukraus lygį kraujyje. Nekontroliuojant diabeto pradeda ryškėti tokie simptomai kaip dažnas šlapinimasis, didelis troškulys, nuovargis, neryškus matymas, širdies ir kraujagyslių ligos, nuolatinis ląstelių bei nervų pažeidimas.
Insulino jautrumą lemia daug veiksnių. Kai kurios moterys genetiškai labiau linkusios į insulino rezistenciją. Tačiau didelę reikšmę turi ir mityba, fizinis aktyvumas, gyvenimo būdas, žalingi įpročiai, streso lygis – visa tai veikia, kaip jūsų organizmas reaguoja į insuliną.
Kaip valdyti insulino lygį menstruacijų metu?
Jei sergate 1 ar 2 tipo diabetu arba priklausote rizikos grupei, ciklo pokyčiai gali apsunkinti būklės valdymą. Tačiau jei esate sveika ir neturite padidintos 2 tipo diabeto rizikos, tikėtina, kad jautrumo insulino pokyčiai per menstruacijų ciklą nėra pavojingi. Štai ką galite padaryti, kad rūpintumėtės sveikata:
Subalansuokite valgymus
Mityba – vienas svarbiausių veiksnių metabolinei sveikatai. Ciklo pabaigoje galite labiau norėti saldumynų. Per didelis cukraus ar kaloringo maisto kiekis kelia gliukozės lygį kraujyje ir prisideda prie insulino jautrumo problemų.
Todėl svarbu vengti perteklinio šių produktų kiekio ir subalansuoti juos kitais maisto produktais. Pavyzdžiui, valgant saldų užkandį, kartu rinkitės ką nors daug skaidulų ar baltymų turinčio. Tokie makroelementai lėtina gliukozės įsisavinimą, suteikia sotumą ir padeda išvengti staigių gliukozės svyravimų.
Vykstant liuteininei fazei, nebūkite griežta kalorijų atžvilgiu – valgykite subalansuotai. Įtraukite liesų baltymų, skaidulų, sudėtinių angliavandenių (pilno grūdo produktų, daržovių ir pan.), kurie absorbuojasi lėčiau. Taip organizmas gauna energijos, bet ją įsisavina ir sunaudoja lėčiau nei valgant paprastus, apdorotus angliavandenius (šokoladą, picą ir pan.).
Judėkite kasdien
Fizinis aktyvumas ir jautrumas insulinui labai susiję. Daugybė tyrimų patvirtina, kad reguliariai sportuojančios moterys turi didesnį jautrumą insulinui ir dažnai net atkuria normalų jautrumą. Svarbiausia – kokią sporto rūšį pasirinksite – svarbu tiesiog judėti kasdien.
Didžiausią efektą duoda vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas ne mažiau kaip 150-170 minučių per savaitę, tai sudaro mažiau nei pusvalandį per dieną. Vidutinis intensyvumas – 50-70% jūsų maksimalaus širdies ritmo. Jei jis – 190 dūžių per minutę, stenkitės pasiekti 95-130 dūžių zoną. Metabolinei sveikatai puikiai tinka svorių kilnojimas, ėjimas, dviračio mynimas, žaidimai, pavyzdžiui, tenisas, padelis ar krepšinis.
Užtikrinkite kokybišką miegą
Tyrimai parodė, kad mažiau nei 6 valandas miegant daugiau kaip 6 savaites, insulino rezistencija padidėja 14,8%. Miegas – labai svarbus visoms organizmo funkcijoms, tiek fizinei, tiek psichologinei sveikatai. Miego metu organizmas atkuria ląsteles, reguliuoja procesus, tokius kaip insulino kiekis ir gliukozės įsisavinimas.
Visada stenkitės išsimiegoti bent 7 valandas per naktį. Dar geriau – 8-9 valandas, jei leidžia sveikata. Ciklo pabaigoje gali reikėti daugiau poilsio, nes šiuo laikotarpiu organizmas taupo energiją ir ruošiasi mėnesinėms.
Valdykite lėtinį stresą
Kaip minėta, kūnas į stresą reaguoja išskirdamas adrenaliną ir kortizolį. Šie hormonai didina insulino rezistenciją. Nors trumpalaikis stresas natūralus reiškinys, problema kyla, kai streso hormonų lygiai būna nuolat aukšti. Tai reiškia, jog ilgainiui ir insulino lygis išlieka aukštas.
Žinoma, ilgalaikio streso valdymas – sudėtingas procesas, dažnai reikalaujantis profesionalios pagalbos ar gyvenimo pokyčių. Tačiau bent jau prieš miegą pasistenkite atsipalaiduoti. Jei prieš naktį jaučiate įtampą, suprastėja miego kokybė, o kitą dieną – ir savijauta. Prieš miegą atsijunkite nuo telefono, venkite įtemptų ar jaudinančių filmų, pritemdykite šviesą, susikurkite malonią, ramią atmosferą. Tokiu būdu naktį galėsite atsinaujinti ir kitą dieną lengviau susidorosite su stresu.
Atkreipkite dėmesį į gretutines ligas
Endokrininės ligos, pavyzdžiui, policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS), lemia insulino rezistenciją. Turinčios šį sindromą dažnai susiduria su hiperinsulinemija – padidintu insulino kiekiu kraujyje, net jei cukraus lygis normalus. Taip yra todėl, kad ląstelės tampa mažiau jautrios insulino poveikiui.
Aukštas insulino kiekis prisideda prie daugelio PCOS simptomų, tokių kaip nereguliarūs ciklai, nevaisingumas ar didesnis androgenų (vyriškų hormonų, pvz., testosterono) kiekis. Kadangi insulino rezistencija – pagrindinė PCOS savybė, šio sindromo turinčios moterys vėliau dažniau serga 2 tipo diabetu.
Dar viena problema ta, kad PCOS yra viena dažniausiai nediagnozuojamų ligų. Medicinos bendruomenės šališkumas, nenuoseklūs simptomai, aiškių nustatymo bei gydymo gairių trūkumas lemia, kad daugelis moterų būna klaidingai ar per vėlai diagnozuotos. Jei įtariate turinti PCOS, labai svarbu kreiptis į medikus, kad suvaldytumėte simptomus ir išvengtumėte komplikacijų.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Jei įtariate turinti insulino rezistenciją arba menstruacijų metu atsiranda susijusių simptomų, pasitarkite su gydytoja/gydytoju. Specialistė įvertins jūsų individualią riziką, paskirs reikiamus tyrimus ir padės sudaryti insulino rezistencijos valdymo planą. Bendra taisyklė – suaugusioms moterims verta atlikti kraujo tyrimus kartą per metus. Pagrindiniame tyrime turėtų būti įvertintas gliukozės kiekis kraujyje.
Jūsų ciklas ir jautrumas insulinui
Moterims vis dar dažnai ligos diagnozuojamos netiksliai ar ignoruojamos medicinos įstaigose. Todėl būtina pažinti savo kūną ir mokėti už save pakovoti. Tikimės, kad šis straipsnis padės geriau suprasti menstruacijų ciklo pokyčius, kokius simptomus stebėti ir kaip valdyti insuliną, kad išliktumėte sveika.
Atsisiųsk WomanLog dabar:
