Įvairūs menstruacinio kraujavimo tipai
Menstruacijos, pagal apibrėžimą, vyksta su kraujavimu – ciklišku gimdos gleivinės pasišalinimu. Kaip ir rašoma higienos priemonių pakuotėse, menstruacinis kraujavimas gali būti lengvas, gausus arba „normalus“. Tačiau norma kiekvienam kūnui gali būti vis kitokia.
Jūsų menstruacijų stiprumą lemia daug veiksnių: hormonų lygis, jūsų gimdos ir kūno struktūra, stresas, fizinis aktyvumas bei kiti veiksniai. Įvairios sveikatos problemos taip pat gali paveikti menstruacijų eigą. Jei patiriate itin gausias, nereguliarias menstruacijas ar stiprius simptomus, pasitarkite su gydytoja ar ginekologe, kad būtų atmesta galimų sutrikimų tikimybė.
Nuo brendimo pradžios iki menopauzės moteris vidutiniškai patiria apie 450 menstruacinių ciklų. Menstruacijos gali būti reguliarios ir nereguliarios, ir tai bėgant laikui gali keistis. Mitybos pokyčiai, streso lygis ar bendra sveikata gali paveikti net ir pačias patikimiausias menstruacijas – tai yra visiškai normalu.
Kartais sunku suprasti, ar jūsų mėnesinės „atrodo kaip turėtų“, jau nekalbant apie tai, kokias higienos priemones rinktis. Nesistebėkite – juk tik 2023 metais menstruacinės priemonės pirmą kartą buvo išbandytos su tikru krauju! Visuomenėje vis dar išlikusi stigma ir dezinformacija apie šią temą, tad pažiūrėkime iš naujo į pagrindinius menstruacijų kraujavimo aspektus.
Koks yra normalus menstruacijų kraujavimas?
Menstruacijos – tai ciklinis gimdos gleivinės pasišalinimas. Tikriausiai esate girdėjusi, kad su kiekvienomis mėnesinėmis netenkama visai nedaug kraujo – tik apie 60 mililitrų, arba 4 šaukštai, nors spazmai ir kraujavimas trunka kelias dienas. Esant gausioms mėnesinėms, viso kraujo kiekis gali siekti iki 80 ml, arba 5,5 šaukšto.
Menstruacijų metu, kartu su krauju, pasišalina makšties išskyros ir endometriumo ląstelės. Kraujas pasišalina dėl nevalingų gimdos susitraukimų. Jis teka ne nuolatine srove, o lašais, truputį ar protarpiais per kelias dienas. Šį procesą neveikia nei kūno padėtis, nei dubens raumenų įtempimas.
Prasidėjus kraujavimui, aktyvioji menstruacijų fazė dažniausiai trunka nuo 3 iki 7 dienų arba iki visiško pasišalinimo pabaigos. Jei kraujuojate ilgiau nei 10 dienų, pasitarkite su gydytoja – bet net 10 dienų gali būti visiškai normalu.
Daugelis žmonių, ypač niekada nepatyrusių menstruacijų, vis dar turi klaidingų įsitikinimų apie kraujavimo pobūdį. Pavyzdžiui, kai kurios damos mano, kad galima sulaikyti mėnesinių kraują kaip šlapimą ir išleisti valingai. Iš tiesų menstruacijas sukelia staigus progesterono sumažėjimas, kuris – natūrali kūno reakcija nesulaukus nėštumo vaisingumo lango metu – ir kraujavimas vyksta visiškai automatiškai.
Koks yra menstruacijų kraujas?
Menstruacinio kraujo spalva gali svyruoti nuo ryškiai raudonos iki tamsiai rudos ir kisti viso ciklo metu. Prasidėjus mėnesinėms, kraujas dažniausiai yra ryškus, su kiekviena diena tamsėja ir tirštėja dėl oksidacijos. Rudas kraujas įprastas pačioje ciklo pabaigoje.
Menstruacinėse išskyrose gali pasitaikyti ir nedidelių, drebučių pavidalo krešulių. Tai įprasta ir nerimauti nereikia. Tačiau jei matote didelius krešulius, dažnus krešėjimus ar kitus rūpesčius dėl kraujo konsistencijos, pasitarkite su gydytoja ar ginekologe.
Menstruacijų kraujas dažniausiai turi lengvą kvapą, tačiau neturėtų smarkiai ar nemaloniai dvokti. Pastebėjus neįprastą ar nemalonų kvapą, tai gali būti infekcijos ar kitos sveikatos problemos ženklas.
Kas laikoma lengvu, vidutiniu ir gausiu menstruaciniu kraujavimu?
Daugumai menstruacijos prasideda keliais „įspėjamaisiais lašais“ ar truputėliu, kuris intensyvėja per pirmas kelias dienas aktyvėjant gimdai ir pasišalinant gleivinei.
Vidutinio stiprumo kraujavimui reikės keisti tamponą, įklotą ar ištuštinti menstruacinę taurelę kas 3–5 valandas. Skirtingų prekės ženklų higieninės priemonės gali skirtis dydžiu ir sugeriamumu, tad reikia paeksperimentuoti, kol rasite, kas jums patogiausia.
Lengvam kraujavimui galima rinktis produktus su mažu sugeriamumu, ir juos gali tekti keisti vos vieną ar du kartus per dieną, o gausiam srauto atveju reikės didesnio sugeriamumo ir labai dažnai keisti – kas dvi valandas. Kad išvengtumėte retos, tačiau pavojingos toksinio šoko sindromo rizikos, nenaudokite to paties tampono ilgiau nei 8 valandas net esant silpnam kraujavimui. Miegoti su tamponu leidžiama.
Jei patiriate pratekėjimų, nors keičiate priemones pakankamai dažnai, verta pabandyti stipresnio sugeriamumo variantą arba kitos formos priemones. Daugelis moterų suderina keletą produktų – pvz., tamponą ir įklotą ar menstruacinę taurelę.
Gausus kraujavimas, arba menoragija, – labai dažnas reiškinys, su juo reguliariai susiduria iki 30% moterų. Dažniausiai tai nulemia genetika, ir tai yra visiškai normalu. Tačiau gausesnis kraujavimas šiek tiek padidina geležies trūkumo ir anemijos riziką, o kartais gali būti sukeltas:
- hormonų disbalanso
- gimdos miomų
- infekcijų
- PCOS
- spiralės naudojimo
- tam tikrų vaistų
- streso bei gyvenimo būdo veiksnių
Svarbu! Jei mėnesinės atrodo neįprastai gausios, visada geriau pasitikrinti pas gydytoją, kad būtų atmestos rimtos sveikatos apiešiai. Vidinis kraujavimas, kurį sukelia, pavyzdžiui, inkstų nepakankamumas ar negimdinis nėštumas, gali būti sumaišytas su menstruacijomis – jei turite įtarimų, geriau pasitarti ir įsitikinti, kad viskas gerai, nei laukti, kol išsivystys sunkesnė būklė.
Kuriomis dienomis menstruacijų kraujas gausiausias?
Dauguma moterų nurodo, kad didžiausias kraujavimas būna pačioje ciklo pradžioje, dažniausiai pirmąsias dvi–tris dienas. Po to jis dažniausiai silpnėja, tačiau gali vėl sustiprėti prieš pasibaigiant menstruacijoms.
Kodėl mano menstruacijos tokios lengvos?
Jei jūsų mėnesinės visuomet yra lengvos, tikėtina, kad būtent toks menstruacinis tipas ir būdingas jūsų kūnui. Gana įprasta, jei kraujavimo kiekis šiek tiek kinta ar dieną būna visai menkas ir vėl sugrįžta. Net jei kraujo mažai, būkite atsargi iki pabaigos. Dažnai septintąją ciklo dieną menstruacijos jau būna pasibaigusios, bet kartais gali užtrukti ilgiau – tad balto švarko dar dienai kitai geriau nepasiimkite!
Jei srautas staiga tapo kur kas lengvesnis nei įprastai, pernelyg nesijaudinkite, tačiau atkreipkite dėmesį į kūno ir sveikatos pokyčius.
Dažniausios lengvų mėnesinių priežastys yra:
- stresas
- valgymo sutrikimai
- skydliaukės ligos
- nėštumas
- žindymas
- perimenopauzė
Policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS) – dar viena priežastis nereguliarioms, neįprastai gausioms ar silpnoms mėnesinėms, nes ši būklė didina androgenų kiekį ir trikdo įprastą menstruacijų eigą. Šį sutrikimą svarbu vertinti rimtai, tačiau dažnai jį galima sėkmingai valdyti. Jei jūsų mėnesinių ciklas labai nenuspėjamas, pasitarkite su ginekologe.
Kaip padidinti menstruacijų srautą?
Jei jūsų mėnesinės nuo gamtos silpnos, nėra jokio reikalo tyčia didinti kraujavimą. Kraujo netekimas ir taip yra nuostolis, o papildomas skatinimas gali būti kenksmingas.
Jei kraujavimas susilpnėjo dėl streso, prastos mitybos, anemijos ar kitų sveikatos sutrikimų, verta ieškoti būdų stiprinti sveikatą. Streso valdymas ir visavertė mityba – menstruacijų sveikatos pagrindas. Gerkite daug vandens, kasdien valgykite vaisių ir daržovių, į meniu įtraukite geležies ir skaidulų gausius produktus.
Ciberžolė, imbieras, cinamonas, burokėliai ir maistas, turtingas vitaminu C bei antioksidantais, laikoma, gali būti naudingi reguliavimui bei ciklo pastovumui.
Esant tam tikroms būklėms, hormoninė terapija gali būti paskirta sveikatos priežiūros specialistės reguliuoti kraujavimą. Taip dažniausiai elgiamasi esant hormonų disbalansui, pvz., sumažėjus estrogenui. Panašiai skydliaukės sutrikimai ar PCOS gali paveikti menstruacijų srautą. Konsultuokitės su specialiste dėl simptomų valdymo.
Ar lengvas menstruacijų kraujavimas reiškia nevaisingumą?
Dar vienas paplitęs mitas – esą gausios mėnesinės reiškia didesnį vaisingumą. Tiesa ta, kad kūnas kas mėnesį sudaro šviežią gimdos gleivinę prieš ovuliaciją – kaip švarūs patalai svečiams. Reguliaraus ciklo buvimas yra daug svarbesnis vaisingumo rodiklis nei kraujavimas – svarbiausia tas „naujų patalų“ buvimas, o ne jų būklė.
Atsisiųskite WomanLog dabar:
