ŽIV/AIDS
Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) yra patogenas, kuris, nesant gydymo, sukelia įgytą imunodeficito sindromą (AIDS). Ši būklė silpnina natūralią organizmo apsaugą, todėl jis tampa pažeidžiamas ligoms.
ŽIV/AIDS neišgydomas, tačiau egzistuoja gydymas, leidžiantis ŽIV teigiamoms asmenims kontroliuoti ligą. Jos gali gyventi pilnavertį gyvenimą, nekelia beveik jokios grėsmės kitiems, jei laikosi tinkamų atsargumo priemonių.
Bendra apžvalga
Asmuo laikomas ŽIV teigiama, kai virusas patenka į organizmą ir pradeda daugintis. Nuo to momento, kai organizmas susiduria su ŽIV, imuninė sistema pradeda gaminti antikūnus – gynybą prieš patogenus.
- Seronegatyvi asmenė – tai asmuo, kuris nėra užsikrėtęs.
- ŽIV teigiama asmenė – tai asmuo, kuris užsikrėtė ŽIV, tačiau dar turi veikiančią imuninę sistemą.
- AIDS pacientė – tai ŽIV teigiama asmenė, kurios imuninė sistema stipriai susilpnėjo ir jau nebesugeba efektyviai kovoti su oportunistinėmis ligomis.
Pirmoji ŽIV infekcijos stadija vadinama ūmine infekcija. Praėjus 2–4 savaitėms po užsikrėtimo, daugeliui pasireiškia į gripą panašūs simptomai (karščiavimas, bėrimai, galvos skausmai, patinę ir skausmingi limfmazgiai), kurie trunka 1–2 savaites. Kai kurios asmenys šiuo etapu suserga oportunistinėmis infekcijomis, kiti visai nejaučia simptomų.
Antroje stadijoje ŽIV teigiama asmenė ilgą laiką nejaučia jokių simptomų – ši stadija gali tęstis nuo maždaug 3 iki daugiau nei 20 metų (dažniausiai – apie 8). Ši stadija vadinama klinikinio latentiškumo stadija. Jai einant į pabaigą, gali pasireikšti karščiavimas, raumenų skausmai, svorio kritimas, padidėję limfmazgiai, virškinimo sutrikimai.
Trečioji, paskutinė ŽIV infekcijos stadija – AIDS. Ji apibrėžiama dviem būdais: kai CD4+ T limfocitų kiekis nukrenta žemiau 200 ląstelių/µL ir/ar pasireiškia specifinės ligos – oportunistinės infekcijos, kurios atsiranda dėl iš esmės nusilpusios organizmo gynybos.
Dėka medicinos pažangos, ŽIV diagnozė jau nebėra mirties nuosprendis. Būklę galima gydyti antiretrovirusine terapija, kuri smarkiai lėtina ligos progresavimą, gali sumažinti viruso kiekį iki neaptinkamo lygio, todėl ŽIV nebeperduodama kitam asmeniui.
Perdavimas
AIDS virusas aptinkamas visuose ŽIV teigiamų asmenų kūno skysčiuose, tačiau ne visi jų yra vienodai užkrečiami. ŽIV gali būti perduodamas per kraują, spermą (įskaitant išankstinę), makšties ir išangės gleives bei motinos pieną.
ŽIV neperduodamas per ašaras, prakaitą, seiles, kosulį, čiaudulį, vėmalus, išmatas, vabzdžių įkandimus, rankų paspaudimą, bučiavimąsi, šokius ar plaukimą kartu, miegant tame pačiame lovoje, dalinantis rūbais, geriant iš to paties puodelio, valgant iš to paties indo ar naudojantis ta pačia tualeto patalpa kaip užsikrėtusioji.
1. Perdavimas lytinių santykių metu
Didesnis ŽIV užsikrėtimo pavojus yra turint neapsaugotus makšties bei analinius lytinius santykius. Rizika didėja proporcingai partnerių skaičiui. Ji dar labiau išauga, jei jau sergate LPI – daugelis jų palieka atviras žaizdeles, kurios tampa vartais kitai infekcijai patekti.
Infekcijos rizikos nėra asmeniai, gaunančiai fellatio, kunilingą ar anilingą, tačiau asmenė, kuri šias procedūras atlieka užsikrėtusiosios atveju, rizikuoja, ypač jei burnoje yra opų ar žaizdelių. Dėl šios priežasties prieš ar po neapsaugotų oralinių lytinių santykių nerekomenduojama valyti dantų ar vartoti alkoholį. Sumažinti riziką galima naudojant dentalinius skydelius kunilingo ir anilingo metu, prezervatyvus beim fellatio metu.
Užsikrėsti ŽIV galima ir nesaugiu sekso žaislų dalijimusi su užsikrėtusiąja (neužtikrinant tinkamos žaislų ir kūno higienos, nenaudojant barjerinės apsaugos).
2. Perdavimas per kūno skysčius
Venines narkotines medžiagas vartojančios žmonės dažnai dalijasi švirkštais. Adatose gali likti kraujo, kuriame gali būti ŽIV. Manoma, kad asmenės, vartojančios narkotikus injekcijomis, 22 kartus dažniau užsikrečia ŽIV nei nevartojančios.
Perdavimas galimas ir per atsitiktinę dūrio žaizdą, kurią sukelia infekuota medžiaga – dažniausiai medicinos darbuotojams (nors ši rizika laikoma maža).
Perduoti virusą galima užsikrėtusio asmens kraujo perpylimo metu, tačiau šalyse, kuriose aukštas sveikatos apsaugos lygmuo, ši rizika beveik eliminuojama. Standartizuotos saugumo procedūros reikalauja, kad kiekviena kraujo donorystė būtų patikrinta, o naudojama įranga – sterili, vienkartinė ir iš karto sunaikinama, taip užkertant kelią donorų tarpusavio užkrėtimui.
Tam tikra rizika išlieka ir darantis auskarus ar tatuiruotes. Profesionaliose studijose laikomasi aukštų higienos standartų, užtikrinama švari aplinka ir sterilūs įrankiai.
3. Perdavimas iš motinos vaikui
ŽIV teigiama motina gali perduoti virusą kūdikiui nėštumo metu, gimdant ar žindydama. Tačiau įmanoma, kad ŽIV teigiama motina pagimdytų ŽIV neigiamą vaiką. Prevencinės priemonės gali apimti antivirusinių vaistų vartojimą nėštumo laikotarpiu ir po gimdymo, Cezario pjūvį vietoje natūralaus gimdymo ir maitinimą mišinukais (atsisakant žindymo). Tokios priemonės infekcijos perdavimo riziką sumažina net 92–99 %.
PrEP ir PEP
Profilaktika – tai gydymas arba veiksmas, skirtas užkirsti kelią ligai.
PrEP reiškia priešekspozicinę profilaktiką, kuri vartojama dar iki galimo kontakto su ŽIV, siekiant sumažinti užsikrėtimo riziką. Pvz., asmenė, turinti ŽIV teigiamą partnerę, gali naudoti PrEP kartu su kitomis saugos priemonėmis (pvz., prezervatyvu). PrEP geriama kasdien. Tinkamai vartojant, PrEP sumažina užsikrėtimo riziką per lytinius santykius iki 99 %, per injekcinius narkotikus – iki 75 %.
PEP – tai poekspozicinė profilaktika, naudojama skubiais atvejais (pvz., plyšus prezervatyvui lytinių santykių su ŽIV teigiama ar nežinomos būklės asmenimi metu, esant seksualinei prievartai ar užsikrėtimo riziką keliančiai žaizdai) – per 72 val. nuo galimo užsikrėtimo. Kuo anksčiau pradedama gydyti, tuo didesnė veiksmingumo tikimybė.
Niekuomet nepasikliaukite vien gydymu – naudokite visas prieinamas prevencijos priemones. Praktikuokite saugius lytinius santykius, nebijokite aptarti saugumo klausimų su partnere. Jei nežinote savo ŽIV būklės, kvieskite pasitikrinti kartu. Neverta rizikuoti sveikata vien dėl nepatogaus pokalbio.
Simptomai
Milijonai žmonių gyvena užsikrėtusios ŽIV to nežinodamos. Ūmios infekcijos simptomai būna nespecifiniai ir lengvai supainiojami su kitomis, mažiau pavojingomis būklėmis, o klinikinio latentiškumo laikotarpis gali trukti daug metų. Liga gali nepasireikšti tol, kol imunitetas smarkiai nesusilpnėja.
Ūmaus ŽIV infekcijos simptomai panašūs į gripo, tik dažnai būna intensyvesni ir mažiau reaguoja į įprastą gydymą. Simptomai: nuovargis, karščiavimas, šaltkrėtis, apetito stoka, patinę ar skausmingi limfmazgiai, gerklės skausmas, odos bėrimai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, stiprus sausas kosulys, prakaitavimas naktį.
Šiuo etapu virusas sparčiai dauginasi. Organizmo reakcija – HIV-specifinių antikūnų gamyba. Palaipsniui šių antikūnų atsiranda tiek, kad jie tampa aptinkami laboratoriškai – šis procesas vadinamas serokonversija. Simptomai išnyksta per kelias savaites, tačiau ŽIV lieka organizme ir toliau plinta, lėtai naikindamas imunitetą (CD4+ T limfocitus).
Ilgainiui pažeidus imuninę sistemą, išsivysto AIDS. Imunitetui silpstant, organizmas tampa jautrus oportunistinėms ligoms: Kaposi sarkomai, ne Hodžkino limfomai, gimdos kaklelio vėžiui, plaučių uždegimui, herpesui, tuberkuliozei, toksoplazmozei, kandidozei, išsekimo sindromui, kriptokokinei meningitui ir kt.
AIDS simptomai: gerklės skausmas, burnos pienligė, stiprios makšties grybelinės infekcijos, lėtinis dubens uždegimas, odos bėrimai, sunkios infekcijos, nuovargis, galvos svaigimas, galvos skausmas, greitas svorio kritimas, easy bruising, viduriavimas, užsitęsęs karščiavimas, prakaitavimas naktį, limfmazgių patinimas, gilus sausas kosulys, dusulys, violetiniai darinių ant odos ar burnos, kraujavimas iš burnos, nosies, išangės ar makšties, tirpimo pojūtis rankose ar kojose, silpnumas, sumažėję refleksai, nepajėgumas judėti.
Gydymas
Antiretrovirusinė terapija – svarbiausia ŽIV gydymo ir prevencijos priemonė.
Gydymas slopina ŽIV dauginimąsi ir sumažina viruso kiekį kraujyje iki neaptinkamo lygio – įprastai per 6 mėn.
Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo jis veiksmingesnis. Mažėjantis viruso kiekis leidžia imunitetui atsigauti, o neaptinkamas viruso kiekis lytinių santykių metu eliminuoja perdavimo riziką. Vaistai taip pat sumažina tikimybę užsikrėsti kita ŽIV atmaina ir išsivystyti vadinamajai superinfekcijai.
Šiandien ŽIV teigiama asmenė gali vartoti tik vieną tabletę per dieną, praktiškai nejaučiant šalutinių reiškinių. 1980-aisiais reikėjo išgerti net 20 tablečių su stipriu šalutiniu poveikiu. Visgi būtina aptarti gydymą su gydytoja – ypač dėl galimo vaistų sąveikos ar gyvenimo būdo pokyčių, kurie padės organizmui susidoroti su krūviu.
ŽIV išlieka rimta problema, tačiau dabar esame daug geriau pasirengusios su ja kovoti nei prieš 40 metų. Kaip ir visų kitų LPI atveju, nepaisyti galimo užsikrėtimo yra neatsakinga ir pavojinga tiek jums, tiek aplinkiniams, todėl pasitikrinkite! Jei rezultatas neigiamas – nuraminsite save, jei pozitivus – laukia stipri pagalbos ir palaikymo sistema, leis jums gyventi ilgai bei visavertiškai.
Savo menstruacijų ciklą ir lytinį gyvenimą gali stebėti naudodamasi WomanLog programėle. Atsisiųsk WomanLog dabar:
