Ar COVID-19 pandemija jau baigėsi?
Praėjo daugiau nei ketveri metai nuo tada, kai pirmą kartą buvo nustatytas COVID-19. Per tą laiką visame pasaulyje susirgo daugiau nei 700 milijonų žmonių, o nuo viruso mirė beveik 7 milijonai žmonių.
Kai virusas pirmą kartą atsirado, jis buvo mirtinas. Ligoninės ir medicinos centrai buvo perpildyti pacientais ir nespėdavo teikti pagalbos. Mes dar tiksliai nežinojome, kaip jis prasidėjo, kaip plinta, ar kaip geriausiai reaguoti. Nuo to laiko pagerinome savo higienos įpročius ir išmokome valdyti baimes. Taip pat buvo sukurti gydymo būdai ir vakcinos, apsaugančios nuo viruso.
Galbūt to nejaučiate, tačiau šiuo metu (2024-ųjų ankstyvą pavasarį) pasaulyje stebima antra didžiausia COVID infekcijų banga nuo pandemijos pradžios. Laimei, daugumai žmonių simptomai dabar yra lengvi — gerklės skausmas, sloga, galbūt kūno skausmai ir karščiavimas — tai labiau primena gripą arba stiprų peršalimą. Virusui mutavus, jo polinkis tapo užkrečiamesniu, bet mažiau pavojingu.
Vis dėlto labai jauniems, labai vyresniems, nėščioms moterims ir asmenims su susilpnėjusia imunine sistema arba lėtiniais plaučių susirgimais vis dar gresia sunkūs simptomai bei komplikacijos, kartais reikalingas gydymas ligoninėje. Nors pandemijos pavojus didžiąja dalimi praėjo, vis tiek turime būti atsargios ir saugoti pažeidžiamus žmones savo bendruomenėse nuo bet kokių infekcijų plitimo.
COVID-19 reiškia COronaVIrus Disease 2019, pagal jos atradimo metus. Šią ligą sukelia Sunkus Akutinio Respiratorinio Sindromo CoronaVirusas-2, arba SARS-CoV-2 virusas. Tai vienas iš daugelio koronavirusų – didelės šeimos kvėpavimo takų virusų, sukeliančių ligas žmonėms ir gyvūnams.
Koronavirusams pavadinimą davė mikroskopu matomos karūnos formos iškilimai ant jų paviršiaus. Corona lotyniškai reiškia „karūna“.
Nėra nei Covid-1, nei Covid-10, tačiau, kadangi virusai nuolat mutuoja ir evoliucionuoja, šios ligos atmainų ir variantų buvo sukurta ne viena.
Kodėl kyla naujos Covid atmainos?
Virusui išgyventi reikalingas gyvas šeimininkas. Patekęs į jį, virusas greitai dauginasi ir plinta. Daugindamasis, viruso DNR ar RNR atsiranda nedidelių „kopijavimo klaidų“, kurios priverčia virusą keistis ir evoliucionuoti.
Kai smulkių mutacijų prisikaupia pakankamai, sakoma, kad atsirado naujas variantas. Jei variantas pasižymi naujomis biologinėmis savybėmis, jį imama vadinti nauja atmaina (arba linija).
Visi virusai mutuoja, judėdami tarp skirtingų šeimininkų, tačiau pokyčių tempas skirtingų virusų atveju nevienodas. Covid mutuoja vidutiniškai greitai, bet ne taip sparčiai kaip gripo virusas.
Kai kurios mutacijos ar nukleotidų grandinės pokyčiai gali būti atsitiktiniai, kitos — atsakas į aplinką, kai virusas susiduria su šeimininko imunitetu arba užkrečia žmogų, kuris jau turi imunitetą senesniam variantui.
Dabartiniai svarbiausi variantai
Pasaulio mokslininkės ir toliau tiria SARS-CoV-2 viruso variantus bei dalijasi informacija globaliose duomenų bazėse, tokiose kaip PANGO, kad vyriausybės ir farmacijos įmonės galėtų remtis naujausia informacija priimdamos sprendimus.
Tyrėjos stebi tokius kiekvieno varianto bruožus kaip plitimo laipsnis, imuniteto lygis bei ligos sunkumas ir priskiria variantus šioms kategorijoms:
- Susirūpinimą keliančiais variantais (VOC), kurie pasižymi didžia rizika nereaguoti į esamas vakcinas, sukelti sunkią ligą ir gali sukelti didelį spaudimą sveikatos sistemoms.
- Dominančiais variantais (VOI), turinčiais specifinių genetinių žymių, rodančių išaugusią užsikrėtimo ar sunkios ligos riziką ir galimai silpnesnį turėtų gydymo būdų ar vakcinų efektyvumą.
- Stebimais variantais (VBM), kurie šiuo metu nesukelia tiesioginės grėsmės visuomenės sveikatai.
Nors situacija gerėja, SARS-CoV-2 virusas vis dar plačiai plinta visame pasaulyje, o viruso mutacijos neprognozuojamos, todėl sveikatos institucijos išlieka budriomis.
Šiuo metu dažniausiai pasaulyje plintantys variantai yra Omikrono atmainos JN.1 ir BA.2.86 variantai. Daugelyje vietų jie laikomi VOI, ne VOC.
Kaip apsisaugoti nuo Covid?
Pagrindinės apsaugos priemonės išlieka tos pačios:
- vengti artimo kontakto su sergančiais žmonėmis
- naudingas kaukių dėvėjimas gausiose žmonių susibūrimo vietose, uždarose erdvėse ir tada, kai tai atrodo tikslinga
- reguliariai plauti rankas muilu ir vandeniu — sukurti putas ir trinti, kol išplaunate visą odą iki riešų, įskaitant po nagais, po to nusausinkite rankas ore arba nusausinkite popieriniu rankšluosčiu
- vengti liesti veidą, ypač viešose vietose, kad sumažintumėte tikimybę pernešti virusą nuo paviršių prie nosies, burnos ar akių
- gerinti namų, darbo ar mokymo įstaigos patalpų vėdinimą
- sekti Covid plitimo rodiklius jūsų rajone
- laiku skiepytis nuo Covid pagal esamus rekomendacijas
COVID-19 simptomai
- Karščiavimas
- Kosulys
- Dusulys, kvėpavimo sunkumai
- Nuovargis
- Drebulys
- Kūno skausmai
- Galvos skausmas
- Gerklės skausmas
- Nosies užgulimas, sloga
- Skonio praradimas
- Uoslės praradimas
- Pykinimas, vėmimas
- Viduriavimas
Covid gydymas
Mokslininkės visame pasaulyje toliau kuria galimus Covid-19 gydymo būdus. Jungtinių Amerikos Valstijų Maisto ir vaistų administracija patvirtino kelis vaistus ligoninėse arba skubiosios pagalbos situacijose. Šie vaistai –
- Remdesivir (Veklury) — antivirusinis vaistas, skirtas 12 metų ir vyresnėms pacientėms, kurioms reikia papildomo deguonies.
- Paxlovid — antivirusinė tabletė, leidžiama naudoti skubiais atvejais 12 metų ir vyresnėms didelės rizikos pacientėms.
- Molnupiravir — antivirusinė tabletė suaugusiosioms, kurioms negalima skirti kitų vaistų.
- Baricitinib (Olumiant) — vaistas, sukurtas reumatoidiniam artritui, vartojamas mažinti uždegimą pacientėms, kurioms reikalingas papildomas deguonis ar kvėpavimo aparatas.
- Tocilizumab (Actemra) — injekcija, taip pat sukurta reumatoidiniam artritui, mažinanti uždegimą pacientėms, kurios gauna papildomą deguonį ar yra prijungtos prie kvėpavimo aparato.
Kiti galimi gydymo būdai — vystomi antivirusiniai vaistai, tokie kaip favipiraviras ir merimepodibas, priešuždegiminės terapijos ir kortikosteroidai, mažinantys organų pažeidimą, bei imuninės terapijos, tokios kaip pasveikusiųjų plazma ar monokloniniai antikūnai.
Nei parazitų prevencijos vaistas ivermektinas, nei antimaleriniai vaistai hidrochlorochinas ir chlorokinas nėra veiksmingi gydant Covid-19 ir, naudojant netinkamai, gali sukelti rimtų šalutinių reiškinių.
Imunitetas
Kai žmogus yra susidūrusi su liga, bet nesusirgo, sakoma, kad ji įgijo imunitetą. Taip nutinka, kai organizmas geba gaminti tos ligos antikūnus. Antikūnai – tai baltymai, galintys neutralizuoti ar sunaikinti antigenus — kitaip sakant, svetimkūnius, tokius kaip virusai, bakterijos, grybeliai ir toksinai, galintys sukelti ligą.
Antikūnus gamina specializuotos baltosios kraujo ląstelės – B ląstelės, kurios dalijasi ir dauginasi, leisdamos milijonus antikūnų į kraują bei limfinę sistemą.
Antigenai turi organizmui svetimų molekulių. Kai imuninė sistema atpažįsta antigeną, ji sukuria antikūnus, kurie prisitvirtina prie antigenų ir juos neutralizuoja.
Pavyzdžiui, persirgus vėjaraupiais, imuninė sistema išmoksta gaminti antikūnus, galinčius sunaikinti vėjaraupių virusą. Kitą kartą susidūrus su tais pačiais antigenais organizmas jau žino, ką daryti, todėl nesusergame — natūraliai įgijome imunitetą vėjaraupiams.
Vakcinos
Vakcinos padeda organizmui įgyti imunitetą nesusirgus. Yra keletas skirtingų vakcinų tipų, bet visos jos moko imuninę sistemą atpažinti antigeną ir suteikia „brėžinį“, kaip sukurti antikūną, galintį efektyviai jį sunaikinti.
Po vakcinacijos organizmas išmoksta išprovokuoti imuninį atsaką, dėl ko gali atsirasti lengvų simptomų, pvz., karščiavimas. Tai rodo, kad organizmas stiprina imunitetą, o ne tai, kad sergame. Vakcinos neturi gyvo viruso, jos negali sukelti koronaviruso ar jokios kitos infekcijos ir neturi jokio poveikio mūsų genams.
Vakcinos dėka galime išvengti daugelio ligų, kurios anksčiau sukeldavo sunkią ligą ar net mirtį, pavyzdžiui, poliomielito, tymų, kiaulytės, raudonukės, difterijos, raupų, hepatito ir daugelio kitų.
Atnaujinkite savo skiepus
Tiek natūralus imunitetas (persirgus ir pasveikus), tiek vakcinų sukeltas imunitetas gali išsilaikyti ilgai, tačiau imuninei sistemai „pamiršus“, kaip gintis, ar virusui per daug nusimutavus, senieji antikūnai nebeveikia ir reikia imuniteto stiprintuvo.
Gripo virusas mutuoja labai sparčiai ir gali būti itin pavojingas senyvo amžiaus ar imunodeficitinėms asmenims, todėl kasmet stebimos mutacijos ir kuriamos naujos gripo vakcinos.
Covid virusas taip pat mutuoja gana sparčiai, nors lėčiau nei gripo virusas. Kad išliktumėte apsaugota nuo šiuo metu cirkuliuojančių variantų, rekomenduojama nuolat atnaujinti vakcinaciją.
Nuo pandemijos iki endemijos
Kai liga greitai išplinta tarp daugelio žmonių, tai vadinama epidemija. Jeigu ji neapsiriboja vienu geografiniu regionu ir persimeta per visą pasaulį, tai vadinama pandemija. Covid-19 pandemija prasidėjo Kinijoje 2019-ųjų pabaigoje, ir dėl didelio viruso virulentiškumo bei tarpusavyje sujungto pasaulio liga greitai išplito visuose žemynuose, sukeldama rimtus sveikatos apsaugos sistemos sutrikimus ir didelius pokyčius mūsų gyvenimuose.
Dabar praėjo jau daugiau nei ketveri metai. Didėjant žmonių, įgijusių imunitetą Covid-19, skaičiui ir tobulėjant apsaugos bei gydymo būdams, virusas pamažu taps endeminiu. Jis nedings, tačiau mokėsime su juo gyventi ir jį kontroliuoti.
Tuo tarpu pasirūpinkite savimi ir artimaisiais bei darykite viską, kad būtumėte sveika ir neperduotumėte ligos kitiems.
Naujausią informaciją apie Covid-19 rasite Pasaulio sveikatos organizacijos arba savo regiono sveikatos priežiūros agentūros puslapyje, pavyzdžiui, JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro ar Afrikos CDC svetainėse.
Galite stebėti savo menstruacinį ciklą naudodama WomanLog. Atsisiųskite WomanLog dabar:
